TĖVE,
į Tavo mylinčias rankas atiduodame Tavo ištikimąjį ir kuklųjį tarną Vincą. Tu jį uždegei savo Dvasios meile, ir nuo jo sklido Tavo liepsna, dvelkė gaivus ir švelnus Tavo Dvasios vėjas. Tu jį sustiprinai savo Žodžiu, ir jis drąsiai ir uoliai skelbė Evangeliją. Jame gyvenusi Dvasia veržėsi gyvastį ir paguodą teikiančiomis maldos srovėmis. Tu jį įkvėpei daryti gera, ir jis nepailsdamas rėmė, palaikė, stiprino, kilo ir kėlė…

Tikime, kad Jo džiaugsmui nieko netrūksta. Tikime, kad Jo Dangus – daryti gera mylimai Lietuvai.

„ŽODŽIO tarp mūsų“ redakcija – Asta, Silvija, Dalė, Rasa ir Romas