ŽODIS tarp mūsų

Mieli skaitytojai ir rėmėjai!

Sulaukėme visokeriopos Jūsų paramos bei padrąsinimo. Tikime, kad sulaukėme ir šviesaus atminimo Vinco Kolyčiaus užtarimo. Tad kelionę į Jūsų namus ir širdis 2014-aisiais tęsiame!

Ir toliau tikimės Jūsų rūpesčio, maldos bei paramos, nes ŽODŽIUI tarp mūsų reikia 1000 naujų skaitytojų! Kaip prisidėti konkrečiai?..

Kovo 1–10 d. meditacijos jau svetainėje!

Naujas numeris – apie atleidimą artimui ir šventąjį Pranciškų Asyžietį, mokantį tikrojo džiaugsmo!

2014 m. kovo–balandžio numeris jau keliauja pas skaitytojus. Pristatymas ir paruoštukas parapijoms...

ŽODŽIO tarp mūsų ieškokite...

Parsisiųskite ŽTM plakatus A4 | A3

Redakcijos laiškas parapijų ganytojams...

2014 m. kovo–balandžio meditacijos
Numerio viršelis
VIEŠPATS, tavo Dievas,
pergalę teikiantis galiūnas, yra tavyje:
jis noriai džiaugsis tavimi,
atnaujins tave mylėdamas
ir džiūgaus dėl tavęs giesme.
Sof 3, 17

Straipsniai

Žingsnis laisvės link. Malonė atleisti

Visiems mums ne kartą teko būti įžeistiems, užgautiems, sykiais net pačių artimiausių žmonių. Įžeidimai mumyse palieka gilias, ilgai negyjančias žaizdas, įsispaudžia mūsų atmintyje. Tos žaizdos vis prasiveria ir trukdo mums giedriai mąstyti bei veikti. Štai kodėl taip svarbu gebėti atleisti. Atradę atleidimo malonę leidžiame Dievui mus išlaisvinti iš kaustančių ir slegiančių apmaudo, pykčio, kaltės grandinių.

Tėve, atleisk jiems! Jėzus moko mus, kaip atleisti

Pats Jėzus mums liepė melstis: „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip atleidžiame savo kaltininkams.“ Ne kartą patiriame, kad savo jėgomis atleisti itin sunku, ypač jei mūsų žaizdos didelės. Bet visa pasikeičia suvokus Jėzaus gailestingumą mums. Iš esmės yra du būdai suvokti, koks Jėzus gailestingas. Vienas būdas – apmąstyti Jėzaus kančią, tai, ką Jis iškentėjo dėl mūsų, ypač Jo kančias ant kryžiaus. Antras būdas – priimti tiesą, kad Jis laisvai ir noriai apsisprendė dovanoti mums visas nuodėmes, kad ir kokios baisios, bjaurios, atstumiančios ar įžeidžios jos būtų.

Vienos šeimos nariai. Atgailodami mokomės atleisti

Atleisdami kuriam nors žmogui, naudojamės didžia malone kalbėtis, bendrauti su Dievu. Tą žmogų patikime dangiškajam mūsų visų Tėvui, vildamiesi, kad jis atras Viešpatį ir labiau į Jį atsigręš. Mes patvirtiname, kad tas žmogus vertas atleidimo jau vien todėl, kad yra Tėvo mylimasis. Atgailodami prašome Viešpatį atleisti mums ir atleisti mus įžeidusiajam

Tėvas John Bohrer, Joseph Soutzenberger. Džiaugsmo paslaptis. Šventasis Pranciškus Asyžietis mus moko džiaugtis

Džiaugsmas – antrasis iš dvylikos Šventosios Dvasios vaisių, jis minimas išsyk po meilės (plg. Gal 5, 22). Skaitydami šventųjų gyvenimus dažniausiai įsidėmime, kokio tvirtumo jiems reikėjo, kiek liūdesio ir kančių jiems teko ištverti. Tačiau, laimė, iš šventųjų galime pasimokyti ir džiaugsmo bei juoko. Per savo gyvenimą Pranciškus labai daug kentėjo – ir fiziškai, ir emociškai. Bet jis gebėjo įžvelgti tiesioginį ryšį tarp savo kentėjimų ir džiaugsmo. Jis suvokė, kad kančia kyla iš savanaudiškumo ir puikybės. Pranciškus žinojo, kad liausimės kankinęsi tik tada, jei atsisakysime egoistinių prisirišimų. Jis atrado džiaugsmą atsisakydamas savęs, netgi apiplėšdamas save.

Meditacijos

01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |