Straipsniai

Karališkoji kunigystė

Žvelgiant į istoriją nesunku pamatyti sąsajas tarp Senojo Testamento laikų ir nūdienos kunigų. Kaip Senojo Testamento laikais kunigai ir levitai turėjo pareigą būti Dievo žodžio tarnais, taip ir mūsų laikų kunigai yra kviečiami skelbti Dievo žodį. Tai jų užduotis – išlaikyti gyvą mūsų išganymo Kristuje istoriją. Jie yra pašaukti mus įkvėpti ir paraginti taip gyventi, kad būtume verti Kristaus ant kryžiaus laimėto atpirkimo. Kunigų tarnystė apima ir žodį, ir sakramentą. Taigi nūdienos kunigai, kaip ir Senojo Testamento, yra altoriaus vyrai. Tačiau apeigos, kurioms jie vadovauja, yra kai kas daugiau nei tik permaldavimas už nuodėmes. Jų tarnystės altorius yra Eucharistijos stalas. Čia švenčiamas mūsų amžinasis atpirkimas. Nūdien kunigai neaukoja gyvulių, jų auka yra gyvybės duona ir išganymo taurė.

Gyvieji Kristaus atvaizdai

Plačiausia prasme Kunigų metai yra ir visų mūsų metai. Jėzus, mūsų didysis vyriausiasis kunigas, paaukojo savo gyvenimą mūsų labui, gyvenimą, kuris viskuo buvo panašus į mūsų, išskyrus nuodėmę. Ir mūsų kunigai atidavė savo gyvenimą už mus – visą gyvenimą, išskyrus nuodėmę. Vienydamiesi su kunigų atnašaujama auka, ir mes atiduodame savo gyvybę ant altoriaus. Kaip vieno kūno nariai, suvienyti su Viešpačiu, visi esame perkeičiami per kiekvienas Mišias. Tai mūsų galimybė vis labiau artėti prie Jėzaus.

Gyvoji auka

Jėzus tapo žmogumi, kad pašventintų pasaulį, savo gyvenimą padarydamas kunigiškąja atnaša. Jis atidavė savo gyvenimą kaip auką už mus, kad būtume atpirkti iš nuodėmės ir sutaikinti su dangiškuoju Tėvu. Tačiau Jėzaus auka apima kur kas daugiau, ne tik malonės ir palaiminimų išliejimą. Jis suvienijo mus su savimi, taip įpareigodamas būti Jo kunigiškosios tarnybos dalininkais. Kiekvienas esame tarsi kunigas pasaulyje ir šeimoje. Kiekvienas esame pašauktas atiduoti savo gyvybę, kaip Jėzus ją paaukojo, padėti laisvinti kitus žmones iš nuodėmių, kad ir jie taptų pašventinti Kristuje. Tad per šiuos Kunigų metus pasistenkime gyventi kaip kunigai Dievui (plg. Apr 5, 10). Žvelkime į Jėzų, mūsų didį vyriausiąjį kunigą ir naujosios bei amžinosios sandoros tarpininką!

Juozapas – suglumusiųjų šventasis

Atėjus laikui kiekvienas turime atsakyti į Jėzaus klausimą: „O kuo jūs mane laikote?“ (Mt 16, 15). Ar Jis tikrai Dievo Sūnus? Ar galiu priimti Įsikūnijimo slėpinį? Ar atsiveriu gelbstinčiai Dievo galybei? Ar gyvenimo vėtroms siaučiant pasitikiu Juo? Juozapas Dievui iš visos širdies sakė „taip“. Jis buvo išmintingasis palyginimo žmogus, išmintingasis dailidė, pasistatęs namą ant uolos (plg. Mt 7, 24), nes jis, išgirdęs Dievo žodį, jį vykdė. Juozapo gyvenimo kelias – tikėjimo kelias. Kai jausimės sutrikę, suglumę, sumišę, Juozapo pavyzdys ir užtarimas mums padės.