Straipsniai

Neapribokime Dievo

Pradėkime šiuos metus atsižadėdami riboti Dievą. Atsisakykime abejonių ir minčių, sakančių, kad neįmanoma atpažinti Jo balso. Verčiau svajokime apie Bažnyčią, kurios nariai vis geriau girdi Dvasios balsą ir jam paklūsta, o sykiu vis labiau moka pasipriešinti piktojo pinklėms.

Pažink savo priešą

Dievas nori mus subrandinti Kristuje. Jis trokšta, kad mes ne bijotume klaidų, bet išmoktume teisingai apsispręsti. O tinkamus sprendimus priimti gebėsime tik tada, kai skirsime piktojo balsą nuo Šventosios Dvasios dvelkimo. Piktasis yra melagis, priešininkas ir prieštarautojas, taip pat kaltintojas. Jis veikia savo melais ir kaltinimais sėdamas nesantaiką. Jam patinka prikaišioti praeities nuodėmes ar išpūsti dabartinius sunkumus ir mūsų silpnybes. Jis mėgsta mums brukti mintis, jog esame neverti Dievo meilės. Dvasia, priešingai, stengiasi mus suvienyti ir apdovanoti taika bei ramybe. Jai pirmiausia rūpi mus įtikinti Dievo meile, kad ši tiesa persmelktų ne tik mūsų protą, bet ir širdį. Iš ko žinome, kad mumyse veikia Šventoji Dvasia? Kai mūsų širdys ir mintys yra tyros, o žvilgsnis į kitus žmones – malonus ir atjaučiantis.

Ištirk, įsimink ir lauk

Pirmiausia atpažinkime Šventosios Dvasios kasdienę įtaką savo mintims, tada bus laikas atpažinti ir piktojo išdaigas bei gudrybes, kad galėtume jas atmesti, ir jos mūsų nesuklaidintų. Kai kurios mintys mus artina prie Jėzaus, o kitos, atvirkščiai, tolina nuo Jo. Vienos mintys kyla iš mūsų nuostatų, o kitos tarytum padiktuojamos iš šalies. Mes ne visada gebame tiksliai įvardyti savo minčių kilmę, bet viskas gali tapti daug aiškiau, jei kasdien žengsime tris paprastus žingsnelius: ištirsime, įsiminsime ir lauksime.

Žmogaus kūno kilnumas

Kūnas yra esminis žmogaus asmens dėmuo. Pradžios knygoje rašoma, kad Dievas, sukūręs iš žemės Adomą, į jį kvėpė savo kvėpsnį, arba dvasią, – ruach. „VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į nosį gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe“ (Pr 2, 7). Taigi žmogus yra nepakartojamas dviejų elementų – medžiagos ir dvasios – derinys. Būti žmogumi reiškia turėti žmogišką kūną. Mūsų kūnas yra labai svarbus Dievo plane. Jam skirta išreikšti ir padaryti regimą vidinį Dvasios darbą, vykstantį mūsų prote ir širdyje. Iš tamsybių išvaduoti krikščionys turi išmokti savo kūnu tarnauti Dievui: „Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? Iš tiesų esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!“ (1 Kor 6, 19–20).