Straipsniai
KAS AŠ ESU VIEŠPATIE?
Mozė – nuolankiausias žmogus žemėje
Nuolankus žmogus nei pervertina, nei nuvertina save ar savo pašaukimą. Jis nevengia ir nepraleidžia progų skleisti gerumą ir Dievo artumą kasdienybėje. Nuolankumas, hebrajiškai anavah, niekada nebūna savanaudiškas. Būdamas nuolankus, aš užimu Dievo man duotą šiame pasaulyje vietą. Darau tai, ką Dievas mane pašaukė daryti. Mozė, didžiausias Biblijos pranašas, išvedęs savo tautą iš Egipto, rodo tokį nuolankumą. Skaičių knygos autorius sako: „O Mozė labai kuklus žmogus, kuklesnis už bet ką kitą ant žemės veido“ (Sk 12, 3).
TEESIE TAVO VALIA
Marija – kukli ir nuolanki Viešpaties akivaizdoje
Marija Naujajame Testamente paminima tik apie dvidešimt kartų. Jos gyvenimo diduma, regis, praėjo Nazareto tyloje ir slaptoje, iš pradžių auginant Sūnų, vėliau malda lydint Jo tarnystę ir misiją. Marija tenkinasi likusi Jėzaus žodžių ir darbų užnugaryje. Rodos, nepastebima, bet sykiu galinga jėga. Netgi prie kryžiaus ji yra tarsi slaptinga figūra, nepratarianti nė žodžio. Marijos artumas, širdgėla persmelkia Evangelijos sceną, tačiau ji nė menkiausiu gestu nepatraukia savin dėmesio. Marijos kuklumas ir nuolankumas mus gali išmokyti, kaip gyventi Viešpačiui.
JIS NUSIŽEMINO
Jėzus – tobulas Dievo atvaizdas
Kokia paguoda žinoti, kad tobulas, šventas ir nesukurtas Dievas pasilenkia prie mūsų, kai esame sugniužę, sielvartaujame, kai mus apėmusi neviltis. Tas, kuris viską sukūrė, viską žino ir yra virš visko, artinasi prie mūsų, kai mūsų širdys kraujuoja. Jis ateina pas mus, kai esame pažeminti ar net sutrinti gyvenimo aplinkybių. Jis ateina, nes labai mus myli. Kas tas Dievas, kuris noriai atsiuntė savo Sūnų mūsų atpirkti, kuris visada lieka arti mūsų, ypač kai kenčiame? Geriau perprasime Tėvo širdį gilindamiesi į Jėzaus gyvenimą ir mokymą.
NUOLANKUMAS IR MALDA
Bet kuris katalikas, ieškodamas atsakymų į tikėjimo klausimus, turėtų atsiversti Katalikų Bažnyčios katekizmą. Ko Bažnyčia moko apie nuolankumą? Kodėl jis toks svarbus? „Malda mūsų Tėvui turi ugdyti mūsų norą tapti į Jį panašiems, taip pat nuolankią ir pasitikinčią širdį“ (KBK, 2800).
